Kuo skiriasi alpakos nuo lamų?

Laisvalaikis

Alpakas ir lamas žmonės naudoja transportavimui ir vilnos gamybai jau kelis tūkstančius metų. Abi gyvūnų rūšys daugiausia aptinkamos Peru ir Bolivijoje ir yra kupranugarių šeimos dalis. Alpakos ir lamos yra dvi iš keturių „lamoid“ gyvūnų rūšių – kitos dvi rūšys „vicuña“ ir „guanaco“ yra jų laukiniai pusbroliai. Įdomu tai, kad visos keturios rūšys sugeba kryžmintis ir susilaukti vaisingų palikuonių. Nors alpakos ir lamos dažnai maišomos viena su kita, jos skiriasi keliais bruožais. Labiausiai ryškūs šių gyvūnų fiziniai skirtumai, tokie kaip jų dydis, plaukai ir veido forma. Be to, jie skiriasi savo pobūdžiu, o tai turi įtakos, kaip žmonės naudojo šiuos gyvūnus bėgant metams.

Labiausiai pastebimas skirtumas tarp dviejų gyvūnų yra jų dydžiai. Alpakos yra mažesnės, maždaug 90 cm (35 colių) aukščio ties pečiais ir sveria nuo 55 iki 65 kg (121–143 svarai). Lamos yra didžiausios iš „lamoid“ gyvūnų rūšių – jų ūgis ties pečiais yra apie 120 cm (47 colių) ir sveria apie 113 kg (250 svarų). Taigi lamos daug didesnės už savo giminaičius.

Alpakų ir lamų veidai taip pat nepanašūs: alpakų veidai yra maži, buki, atrodo šiek tiek suspausti, o lamos turi pailgesnius veidus. Šių gyvūnų ausys irgi skiriasi. Alpakų ausys yra trumpos, ieties formos, o lamos turi daug ilgesnes, banano formos ausis.

Kitas svarbus skirtumas yra šių gyvūnų plaukai. Alpakos turi pasišiaušusius plaukus, kurie naudojami vilnos gamybai ir sukuria smulkesnį pluoštą nei lamų vilna. Alpakų plaukų spalva gali labai skirtis – nuo ​​baltų ir šviesiai geltonų iki rudų ir juodų. Lamų plaukai yra šiurkštesni, o jų vilna laikoma prastesnė. Tačiau lamų augintojai ir veisėjai visada stengiasi išvesti lamų veislę su plonesniais, švelnesniais plaukais. Lamos taip pat paprastai neturi tiek plaukų ant galvos ir veido, kiek alpakos.

Daugiau nei 5000 metų alpakos buvo veisiamos pluoštui (o Peru taip pat mėsai), o lamos buvo auginamos kaip transporto gyvūnai bei maisto šaltinis. Tačiau žmonės lamas dažniausiai naudoja transporto paskirčiai, kadangi jos gali atlaikyti nešti didelį svorį. Vidutinė lama kiekvieną dieną gali nešti 45–60 kg (99–132 svarų) krovinį iki 30 km (18,6 mylių).

Nors lamos dažniau išreiškia savo nepasitenkinimą, tiek sunervintos lamos, tiek sunervintos alpakos spjaudysis. Lamos ir alpakos spjaudosi, kai jos jaučia grėsmę ar nerimą, kai kovoja dėl maisto ar konkuruoja dėl jo. Lamos patinas gali spjauti, kad įtvirtintų savo, kaip bandos alfa, dominavimą. Alpakos patelė spjaus į alpakos patiną, kad parodytų, jog jos nedomina jo dėmesys. Alpakos linkusios spjaudyti tik orą. Dažniausiai tai yra švelnūs padarai ir retai spjaudosi. Todėl sakoma, kad jei alpaka į tave spjauna, tu tikriausiai to nusipelnei!

Kita vertus, alpakos yra šiek tiek baikštesnės ir mėgsta pabūti su savo banda. Jos yra bandos gyvūnai, o lamos yra labiau savarankiškos. Alpakos taip pat yra šiek tiek niūresnės nei lamos, kurios dažnai naudojamos kaip alpakų, avių ir kitų smulkių gyvulių sargybiniai. Vienas pagrindinių skirtumų veisėjams yra žemės plotas, kurio reikia kiekvienai rūšiai. Kaip buvo minėta praeitoje pastraipoje, alpakoms labiau patinka būti grupėmis, todėl joms reikia didesnio ploto gyventi. Kadangi lamos puikiai išgyvena vienos, joms reikia mažiau vietos. Tačiau abiem gyvūnų rūšims yra reikalingas aptvertas kiemas su pastoge. Alpakos ir lamos valgo panašų maistą ir turi tuos pačius pagrindinius poreikius bei priežiūrą.

Apsilankykite alpakų ūkyje Jonavoje: https://www.jonavosalpakos.lt/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *