Nors šiltinimas ekovata galimas tiek žiemą, tiek ir vasarą, bet visuomenėje yra tokia tendencija, kad juo labiau domimasi, kai dar šilta. Mat gyventojai nori pasiruošti artėjantiems šalčiams iš anksto. Šiltinimas ekovata gali būti daromas iš išorės arba iš vidaus, todėl galima prisitaikyti prie bet kokios konstrukcijos namo. Šiltinimas ekovata gal būti naudingas palėpėje, gali pagerinti sienų būklę temperatūros atžvilgiu. Nieko nenustebinsime pasakę, kad šiltinimas ekovata yra tas šiltinimo būdas, kuris padeda išlaikyti šilumą namuose ir neįsileisti šaltuko į vidų. Kai šiltinimo procesas atliktas prastai, sienose susidaro „šalčio tiltai“, per kuriuos labiausiai juntamas temperatūrų svyravimas ir migravimas. Gyventojai, kurie šiltinimo darbus atlieka savarankiškai, su nekokybiško šiltinimo pasekmėmis susiduria dažniau. Todėl specialistai rekomenduoja šildymo rūpesčius iš karto patikėti jiems, o ne imtis darbo patiems, kai po to reikalingas pakartotinis šiltinimas.
Žmonės vis labiau domisi sveika gyvensena, nes gausėja alergiškų žmonių, kurie toleruoja ne visas statybines medžiagas. Šiltinimas ekovata yra ekologiškas šiltinimo būdas, kuris negąsdina astma sergančių žmonių, ar kitų asmenų, kurių organizmas jautrus. Dėl šio šiltinimosi būdo pakanka pasikonsultuoti su specialistu ir jums taps aišku, kad šiltinimas ekovata yra naudingas jūsų namui ir nekenkia jūsų sveikatai. Name be jokios baimės gali augti maži vaikučiai ar jau minėti kvėpavimo takų sutrikimus turintys žmonės. Šiltinimas ekovata nėra stebuklingas ar novatoriškas, bet jis jau ne vienerius metus naudojamas statybose ir kai jis atliekamas kokybiškai, žmonės nusiskundimų neturi. Vienintelis keblumas gyventojui yra išsirinkti vieną iš daugelio šiltinimo būdų, kuris efektyviausiai pašalintų esamas problemas, dėl kurių namuose per šalta arba kaupiasi per didelė drėgmė. Šiltinimas ekovata turi analogiškų šiltinimo būdų. Vienais atvejai naudojama kita vatos rūšis, tačiau ne ekologiška (stiklo vata, akmens vata), kitais atvejais naudojamos ekologiškos medžiagos (termoizoliacinės putos), tik skiriasi metodas. Kiekvienas šiltinimo būdas duoda naudos saugant namų šilumą, bet tikrai ne visi pašalina problemas šimtu procentų, jei dirbama be specialistų pagalbos. Šiltinimas ekovata iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas, bet reikia mokėti su šia medžiaga dirbti taip, kad ją dedant nesusidarytų kamščiai, šalia kurių atsirastų oro tarpai sienose. Namo šiltinimas nėra ta vieta, kur būtų patariama taupyti. Geriau vieną kartą daugiau sumokėti, žinant, kad investicija ilgalaikė ir kad dėl jos namas neturė energetinių nuostolių. Kartą atliktas sienų ar stogo šiltinimas ekovata tarnaus jūsų šeimai ištikimai daugiau nei dešimt metų.
Užsienio šalių gyventojai, kurie žiemą taipogi susiduria su šaltais orais, jau įsitikino, kad šiltinimas ekovata yra efektyvus ir savo patirtimi dalijasi su kitais. Lietuvoje jau yra pakankamai didelis sukauptų žinių bagažas tam, kad klientui netektų nusivilti dėl šiltinimo darbų. Jei manote, kad šiltinimui jums reikia vatos, tai rinkitės ekologišką ekovatą. Šiltinimas ekovata rodo, kad jūs suprantate, jog jūsų namai – ne tik pastatas, kuriame miegate ir valgote, bet ir visa planeta, kurios oro kvėpuojate. Jei nemėtote savo miegamajame šiukšlių kur papuola, tai kodėl turėtumėte skatinti neekologiškų statybinių medžiagų prekybą, kuri kenkia mūsų planetai, mūsų sveikatai? Būkime humaniški ir supraskime, kad ekologiškos medžiagos tausoja mūsų planetą. Šiltinimas ekovata yra draugiškas aplinkai, kurioje mes gyvename. Būkime pilietiški ir švieskime ir kitus gyventojus, kad šie stengtųsi atsikratyti visko, kas įmanoma, jei naudojama kažkas kenksmingo. Didelę dalį ekologiškos produkcijos galima pasigaminti ir namuose. Ekovatos, mes nepasigaminsime, bet jos tikrai galima nusipirkti. Sėkmės jums gyventi sveikai!