Stogo šiltinimas yra būtinybė, jei ši pastato dalis yra nors kiek nesandari. Kadangi visuomet šiltas oras kyla į viršų, esant nors mažiausiai galimybei, jis pateks į lauką. Dar viena svarbi priežastis, dėl kurios stogas turėtų būti kuo sandaresnis, – krituliai, svarbiausia, – pro nesandarų stogą patenkanti drėgmė. Būtent pastaroji per laiką pažeidžia ne tik vidines stogo konstrukcijas, bet ir pastato sienas. Nuo namo stogo į vidaus patalpas pratekantis vanduo gali sugadinti interjero apdailą, dėl ko gali būti reikalingas remontas. Tinkamai apšiltintas stogas gali apsaugoti ne tik nuo iš namų dingstančios šilumos nuostolių, bet ir neleisti per vasaros kaitrą prišildyti patalpų.
Stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdintieji) ir šlaitiniai; skiriasi šių stogų šiltinimo technologija.Stogo šiltinimui svarbiausia yra jo sandarumas, o taip pat garo ir vėjo izoliacija. Kuo sudėtingesnė stogo konstrukcija, kuo daugiau jis turi šlaitų, tuo yra kebliau atlikti šiltinimo darbus. Šiltinant stogą šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių.
Stogo šiltinimui naudojamos termoizoliacinės medžiagos:
- akmens arba mineralinė vata;
- ekovata;
- polistirenas;
- poliuretanas;
- termoputos.
Stogo šiltinimas mineraline vata gali būti įvardijamas kaip pigiausias izoliacinis variantas, tačiau gavusi vos šiek tiek drėgmės mineralinė vata praranda visas savo naudingas savybes. Kadangi būtent stogas saugo visą pastatą nuo kritulių, menkiausias jo nesandarumas niekais paverčia tokio tipo šiltinimo medžiagas.
Akmens vata pasižymi panašiomis į mineralinės vatos savybėmis.
Stogo šiltinimas ekovata efektyviai užpildo visus tarpus, plyšius ir sunkiai prieinamas vietas, o susidaręs ištisinis sluoksnis užtikrina aukštą garso izoliacijos lygį. Ekovatos sudėtyje esantys boro junginiai saugo ne tik pačią medžiagą, bet ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, grybelių, graužikų. Ekovata yra priskiriama sunkiai degančių medžiagų (B) grupei, nes jos sudėtyje esančiosborakso druskos gaisro metu nuo įkaitimo išskiria kristalizacinį vandenį ir tokiu būdu pristabdo deguonies patekimą. Naudojami sausasis ir šlapiasis stogo šiltinimo ekovata būdai.
Pastogių šiltinimui naudojamos polistireno granulės. Tai – neperšlampanti, atspari puvimui bei temperatūros svyravimams termoizoliacinė medžiaga. Tačiau polistireno granulės, kaip biri medžiaga, sandariai neužpildys visų ertmių.
Stogo šiltinimas poliuretanu (PPU) vyksta žymiai greičiau nei naudojant kitas šiltinimo, arba termoizoliacines, medžiagas, nes užtenka purkšti tik vieną poliuretano sluoksnį. Poliuretano putos yra atsparios labai plačiam temperatūros svyravimo diapazonui, – nuo labai žemos temperatūros žiemą iki labai aukštos vasarą. Ši poliuretano savybė labai tinka stogui, kuris t. p. privalo atlaikyti ir šaltas žiemas, ir karštas vasaras. Uždarųjų porų poliuretano putos (PPU) nesugeria drėgmės ir neslūgsta, dėl to ši šiltinimo medžiaga yra tinkamiausia stogų šiltinimui. Dėl pakankamo atsparumo vandeniui poliuretano putos vertinamos kaip užkarda prieš „šalčio tiltų“ susidarymą.
Stogo šiltinimas termoputomis. Ši termoizoliacinė medžiaga yraelastinga ir minkšta. Šiltinant stogą termoputomis reikia jas saugoti nuo vandens ir saulės spindulių. Taip pat svarbu nepadauginti šių putų, nes jos sąlytyje su oru labai greitai plečiasi, todėl gali net apgadinti stogo dangą.
Pastogės šiltinimo svarba
Pastogių šiltinimas yra labai svarbi darbų dalis, kuomet atliekamas stogo šiltinimas. Po stogu esanti dalis gali būti šiltinama ekovata (idealiai tinka ekovata „Warmcel“) arba polistireno granulėmis. Palėpės šiltinimo būdai ir medžiagos parenkamos atsižvelgus į tai, ar jos bus pritaikytos pastoviai gyventi.