Parduodamų namų Kaune pasiūloje pirkėjai dažniausiai pageidauja nedidelio, ekonomiško būsto iki 100m² ir 2–3 miegamaisiais kambariais. Kaune nuo seno pirmenybė teikiama individualiam namui ar kotedžui, todėl čia ir per nekilnojamojo turto pirkimo bumą, palyginti su kitais miestais, statyta ne tiek daug daugiabučių. Nors nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje kiekvieną metų ketvirtį svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę, bendras būsto kainų lygis pastaruosius penkerius metus išlieka beveik nepakitęs. 2014 metų pradžioje statistikos rodikliai pastebimai šoktelėjo aukštyn, rodydami, kad šiuo metu itin domimasi tiek parduodamu, tiek nuomojamu būstu, arba norima turimą parduoti ar išnuomoti. Registrų centras pranešė, kad šiemet parduota 19,4 tūkst. butų ir 5,6 tūkst. individualių namų – atitinkamai 24,1 proc. ir 16,6 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą.
Daugiau informacijos: www.stadena.lt
Lietuviai labiau vertina ramybę nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai. Mūsų tautiečiai linkę įsigyti namą priemiestyje ar užmiestyje ir kasdien praleisti valandą ar daugiau laiko kelionėse.Laikinojoje sostinėje daug būstų pastatoma ir parduodama artimajame priemiestyje su vidiniais kiemeliais ir terasomis. Šiuo metu itin išpopuliarėjo ir vadinamieji „racionalieji“ namai Kaune – apie 100 kv.m. su trimis miegamaisiais. Namų Kaune kainai daugiausiai įtakos turi gyventojų skaičius ir vidutinės butų Kaune pardavimui kainos už 1 kv. m. Šie duomenys dar labiau patvirtina, kad butų ir namų Kaune kainos tarpusavyje itin sąveikauja. Didelių namų bumas jau praėjo ir vargu ar kada nors dar jie bus paklausūs. Per pastaruosius 20 metų stipriai keitėsi namų pirkėjų poreikiai – nuo 600–1 000 kv.m. namai sumažėjo iki 80–120 kv.m. O pastaruoju metu, pabrangus energijos ištekliams, labai svarbiu kriterijumi renkantis jau pastatytą namą tapo jo išlaikymo sąnaudos.
Manoma, kad žmonių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą tikrai išliks iki metų pabaigos. O kurstys jį ne tik euras ir su tuo susiję teigiami lūkesčiai, bet ir mažos palūkanos už indėlius bei gerėjanti ekonominė situacija. negalima paneigti, kad dalis žmonių šiuo metu investuoja į nekilnojamąjį turtą norėdami suspėti išleisti savo santaupas iki euro įvedimo, tačiau pagrindinės rinkos aktyvumo priežastys nėra tiesiogiai susijusios su artėjančiu euru.